Širdelių liemenė

Stebint vis labiau ir labiau pilkėjančius orus ir žiūrint, kaip nuo takelių ir pievučių dingsta ne tik prabėgusios vasaros atgarsiai, bet ir ką tik paklotas rudens lapų kilimas, rankose jau kokią savaitę pynėsi storas ir šiltas siūlas. Ne iš karto šįkart jis susiraizgė į mezginį. Iš pradžių bandė pintis į pynutę, tada dėliojosi kaip lapukai, kol galiausiai nedrąsiai pabandė pasipuošti širdelėmis… Šiek tiek vaikiškumo mažųjų rūbeliuose niekuomet nepakenks. Kartais ir taip atrodo, kad šiuolaikinė vaikiškų rūbų mada per dažnai iš vaikų bando padaryti mažus suaugusiuosius. Kartais tai tinka. Bet šį kartą norėjosi kažko tokio subtilaus ir kartu mergaitiško. Tad susiraizgė kelios širdelės nugaroje, kelios priekyje ir dar viena ten, iš kur iš tiesų liejasi patys vaikiškiausi, šilčiausi ir nuoširdžiausi jausmai.  Ir dar keli mediniai drugeliai atskrido ir nutūpė priekyje. Ten ir pasiliko. Manau, jiems ten visai patinka. Siūlas iš tiesų šiltas ir storas. Jau ne pirma kartą įvairiuose mezginiuose vis grįžtu prie šių siūlų. Tai puikus dviejų vilnų – avies ir alpakos – derinys, tvirtas ir pakankamai švelnus, t. y. šis argumentas tikrai nepadės vaikui rasti pasiteisinimo savo nenorui rengtis… 🙂

Liemenė laisva ir keliauja į parduodamų mezginių skiltį, kur rasite visą tikslesnę informaciją.