Buvo vakaras. Atėjo jis jau anksčiau, taip primindamas, kad dienos eina vis trumpyn, o vakarai – ilgyn. Buvau apsiklojusi šiltu vilnos pleduku, o rankose turėjau mezginį iš islandiškos vilnos Lettlopi siūlų. Buvo šilta. Labai labai šilta. Mezgimo sumanymas paprastas – megztukas dukrytei, raštelis taip pat labai nesudėtingas – klasikinis perliukas (vis dar negaliu atsispirti neperkrautų paprastų raštų vidiniam poreikiui).
It was evening. It came earlier and reminded me that days are getting shorter and evenings – longer. I was covered myself with a warm woollen blanket and was holding a knitting work from Icelandic wool Lettlopi in my hands. It was warm. Very very warm. Knitting project was simple – a sweater for my daughter, knitting pattern was also easy – classic moss stitch (I still can not resist a wish to use simple knitting patterns).
Vietoje to, kad sustojusi megzti žvilgtelėčiau į televizorių, atsisukdavau į šalia šokinėjantį islandiškos vilnos siūlų kamuoliuką. Tą akimirką pagalvodavau, kuo mane taip žavi šios vilnos siūlai? Nes tai tikrai jau nebebuvo ta paprasta simpatija, ateinanti su naujai įsigytais siūlais ir lygiai taip lengvai išeinanti pabaigus mezginį. Kodėl atrodė, kad tai buvo šis tas daugiau? Juk šie siūlai nėra švelnūs ir juos palietęs tikrai mintimis neįkrenti į pūkinius patalus. Siūlo gija irgi nėra tobulai lygiai vienoda – nors iš esmės ji gana lygi, tačiau mezgant jauti kaip ji tai vos vos išplonėja, tai sustorėja. Šen bei ten sutinki siūluose vis dar styrančia islandiškų pievų žolytę… O mes juk pripratę prie tobulai lygių ir be galo minkštų siūlų. Tikriausiai islandiška vilna tuo ir sužavi: savo TIKRUMU. Ji tokia paprasta, tokia nesumeluota, neišgryninta ir nepadėta ant lėkštutės. Ją reikia prisijaukinti, suprasti ir pajausti. Reikia pamatyti ir įsileisti vidun visas šioje vilnoje, jos siūlų gijose ir plaušeliuose atsispindinčias Islandijos gamtos spalvas! Ir tada tas geras tikrumo jausmas (meilė…?), apėmęs laikant rankose islandišos vilnos kamuoliuką, išlieka ilgam…
When I stopped knitting, I looked at a bouncing ball of Icelandic wool instead of looking at a TV. At that moment I thought why yarns from Icelandic wool fascinate me so much? Well, it was already not a simple sympathy which arrives when you by new yarns and disappears when you finish your knitting work. It seemed it had been something more. Why? The yarn was not soft. The thread of yarn was not perfectly equal: you could feel the yarn becoming thinner or thicker from time to time. You could even find dry grass from Icelandic meadows protruding in the yarn. And we are used to soft, equal and almost perfect yarns! So maybe Icelandic wool charms us with its certainty. This wool is so simple, so truthful and not purified. You need to get used to it, to understand and to feel it. You need to discover and to let inside you all colours of Icelandic nature, hidden in this wool, in its threads and bristles. And then this good feeling of certainty (love…?) could be very long lasting…
O apie tai, kas gausis iš šių Lettlopi kamuoliukų, šiek tiek vėliau. Tikiuosi greitai megztuką pavyks pabaigti. Tad laukite tęsinio…
I hope to finish this knitting work soon. So… to be continued…
Islandiškos vilnos siūlų galite įsigyti www.siltassiulas.lt.
Šiltas siūlas 