Visų taip laukta vasara ėmė ir nubėgo gelstančiais laukais ir pievomis… tik šiais metais lengvos iš šilumos ir saulės siūtos vasaros suknelės šleifas buvo toks ilgas, jog kol visiškai už horizonto dingo nuo mūsų laukų, prasidėjo ir spalis. Ir tada atėjo ruduo – su savo voratinkliais, rytiniais rūkais ir miglomis, dieninėmis dulksnomis ir ilgėjančiais vakarais…
The summer came and ran away through yellow fields and meadows… Just her gown made from warmth and sun was so long that the October came when this gown finally disappeared behind the horizon. And then autumn arrived – with its spider-webs, foggy mornings, day drizzles and longer evenings…
Kažkada visai nemėgau rudens. Jis man atrodė toks niūrus ir apsiblausęs, pilkas ir šlapias, na, visiškai neįdomus. Bet prieš kelerius metus beveik kaip vienoje televizijos reklamoje tarsi ėmiau ir pakėliau akis aukštyn. Atsimerkiau. Apsidairiau. Pamačiau, kad rudeninis dangus gali būti giedras ir saulėtas, kad rytiniai nuo Neries kylantys rūkai gali priminti pasakas, o rudeniniai lapai – nuspalvinti dieną pačiomis įvairiausiomis spalvomis! Ir visai smagu 
susisupus į šiltesnį paltuką ir minkštesnį šaliką kažkur skubėti jaučiant po kojomis čežantį lapų kilimą. Rudeninė diena visiškai neprivalo būti niūri ir pilka. Visa tai, kaip, beje, ir dar daug dalykų mūsų gyvenime priklauso nuo mūsų požiūrio. Galima su gailesčiu žiūrėti ir benusirengiančius medžius, o galima bežiūrint nusišypsoti ir palinkėti gero žiemos poilsio, kad pavasarį jie vėl sužydėtų ir sužaliuotų visų savo gražumu. Galima bumbant ir pykstant sušalusiomis rankomis gramdyti taip „netikėtai“ apšarmojusį automobilio langą ankstyvą rytą skubant į darbą, o galima tiesiog atsikelti keliomis minutėmis anksčiau ir išeinant iš namų pačiupti pirštines. Juk kartais paprasčiausiuose dalykuose slypi tikrasis grožis.
I did not like autumn some time ago. It looked to me so dull, grey and wet, absolutely not interesting. But a few years ago like in a TV advertising I lifted my head up, opened my eyes and looked around. I began to notice that autumn sky can be bright and sunny, that morning fogs rising above river Neris can remind fairy stories and that leaves can make your day full of beautiful colours! And it is very cozy to wrap yourself in a warmer coat, to put soft scarf on and to feel a chirr of autumn carpet under your feet. Autumn day does not have to be dull and grey. All this like a lot of other things depend on our point of view. We may look with a pity at the bold trees, but at the same time we may smile and wish them to have a good winter rest before opening again in spring. We may angrily scrape windows of our car which were so “unexpectedly” covered with ice in that busy morning, but we may get up just a couple of minutes earlier and grab the gloves before going out. Sometimes in very small and simple things we should see the true beauty.
O kur dar vis ilgėjantys rudens vakarai – pats laukiamiausias mezgimo mylėtojų laikas, kai galima jaukiai su vilnonėmis kojinėmis, virbalais ir siūlais įsitaisyti ant sofos ir nugrimzti į spalvotą mezginių pasaulį, bandant save įtikinti, kad vaikai šį vakarą draugiškai pažais šalimais ant kilimo, o vyras vakarienę sugebės pasišildyti pats tinkamoje keptuvėje ir be mūsų įsikišimo. Šis megztukas ir yra tokių savitaigos vakarų rezultatas.
And we should not forget long autumn evenings – the best time of the day for knitting enthusiasts, because then it is possible to make yourself comfortable on the sofa with warm woolen socks and a knitting work in the hands and fall into a magic world of knitting. This “dream” could come true if you persuade yourself that the children will play friendly somewhere near you and while the husband will be able to make a supper for himself without any your interruption. This sweater in the result of such evenings of self-suggestion.
Jau kurį laiką megzdama dukrytei neturiu laisvės stipriai eksperimentuoti su spalvomis: vis tiek paletė apsiriboja rožiniais-violetiniais-vyšniniais atspalviais. Ir tegul. Kažkada tikriausiai ateis laikas, kai labai norėsiu įsiūlyti kažką rožinio, o mano didelė maža mergaitė turės visai kitą nuomonę. Tad leidžiu šiam rožiniam periodui tekėti savo vaga. Šį kartą bent jau šiaudų spalvos siūlas šen bei ten įsimaišė ir labai stipriai už tai barti negavau, priešingai, net sulaukiau bučinuko į skruostą už šias šiaudines gėlytes vyšniniame fone. Ir kas mamai begali būti geriau…
Islandiškos vilnos siūlai jau ne kartą mirgėjo mano aprašymuose ir galėčiau apie juos kalbėti vėl ir vėl. Lopi vilna kaip tas ruduo, labai priklauso nuo požiūrio: arba tu ją atstumsi kaip kažką neatitikantį šiuolaikinių tendencijų ir verčiantį tave išeiti iš komforto zonos, arba tu ją priimsi kaip kažką įdomaus ir išskirtinio, be galo gražaus, spalvoto ir šilto.
Taigi vienas darbelis iš šių Lettlopi siūlų pabaigtas, o kitas iš dvigubai storesnių Alafosslopi – jau ant virbalų. Ir jis visiškai nėra šiurkštus ir atstumiantis. Jis purus, lengvas, šiltas su visais galimais mėlynų spalvų atspalviais ir svarbiausia – su pačiais geriausiais islandiškų avyčių linkėjimais.
Recent time I do not have freedom to choose colours for knitting projects for my 
daughter. The colour palette remains almost the same: pink-purple-dark red. And let it be so. I think one day I would love to offer something pink for my big little girl, but her opinion would be different. So let this pink girly period continues. This time at least light beige yarn appeared here and there and she did not get angry with me about it, contrarily, I got a warm kiss on my cheek like “thank you” for those light beige flowers on a claret background. What else could be more pleasant for the mother…
Yarns of Icelandic wool appeared more than once in my stories previously and I could write about them again and again. Lopi wool is like that autumn and depends on our point of view: it may seem to you like something that does not correspond to the modern tendencies and makes you leave the zone of comfort, or you may accept it like something very interesting, unique, extremely beautiful, colorful and warm.
So one work from Lettlopi yarns is finished and the other one from twice thicker Alafosslopi is already on my needles. And it is not rough and unpleasant. It is fluffy, light, warm, with all possible blue colours ant tones and what is even more – with the best wishes from Icelandic sheep.
Šiltas siūlas 